Oficialūs dokumentai

Įstatymų pritaikymas prie monopolijų poreikių

2013-10-03 14:49:43

Pastarosiomis dienomis Skaitmeninio sertifikavimo centras (SSC) iš savo klientų gauna nemažai prašymų paaiškinti, kodėl iki šiol Valstybinė įmonė Registrų centras, teikiant viešąsias el. paslaugas, reikalauja iš paslaugų naudotojų oficialiai neteisėtais pripažintų kvalifikuotų sertifikatų su asmens kodais.

Reaguodami į šiuos prašymus, informuojame apie Lietuvoje susiklosčiusią situaciją.

2005 m. SSC tapo pirmu Lietuvoje kvalifikuotus sertifikatus sudarančiu paslaugų tiekėju. Nuo pat veiklos pradžios žinojome, kad Lietuvoje oficialiai draudžiama į kvalifikuotą sertifikatą įrašyti asmens kodą. Laikydamiesi valstybėje nustatytos tvarkos, sukūrėme technines ir organizacines priemones, kad kvalifikuoti sertifikatai be asmens kodo būtų sėkmingai naudojami kuo platesniame viešųjų paslaugų rate. Šiuo metu SSC išdavė apie 25000 sertifikatų be asmens kodų ir jų turėtojai sėkmingai naudojasi sertifikatais tiek prisijungiant prie viešųjų el. paslaugų, tiek ir pasirašant dokumentus.

2008 m. LR teisingumo ministerijoje prieštaringomis aplinkybėmis buvo sudarytos sąlygos naujos komercinės sertifikavimo paslaugos atsiradimui VĮ Registrų centras (VĮ RC). Komercinei veiklai pradėti VĮ RC išleido apie 800 tūkst. Lt. valstybinių lėšų.

Iš Ryšių reguliavimo tarnybos ir LR teisingumo ministerijos gautos informacijos akivaizdu, kad VĮ RC komercinė sertifikavimo paslauga buvo užregistruota el. parašo priežiūros institucijoje grubiai pažeidžiant LR Vyriausybės nustatytą tvarką ir suklastojant dokumentus.

Esant tokioms „palankioms sąlygoms“, komercinę sertifikavimo veiklą VĮ RC pradėjo visiškai ignoruojant pamatinius šią veiklą reglamentuojančius teisės aktus, dėl ko 2009 m. tarp dviejų Teisingumo ministerijai pavaldžių įstaigų prasidėjo teisinis ginčas: Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija reikalavo iš komercinės sertifikavimo paslaugos teikėjo VĮ RC nutraukti kvalifikuotų sertifikatų su įrašytais asmens kodais platinimą. VĮ RC inspekcijos reikalavimo nepaisė ir Teisingumo ministerijai užėmus komercinei veiklai palankų pasyvaus stebėtojo vaidmenį, VĮ RC per trumpą laiką, laisvai naudodamasi valstybės ištekliais komerciniams tikslams, išplatino keliasdešimt tūkstančių LR įstatymų reikalavimų neatitinkančių kvalifikuotų sertifikatų.

Pagaliau 2012.12.16 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) savo galutiniu ir neskundžiamu sprendimu patvirtino inspekcijos reikalavimo teisėtumą ir konstatavo, kad neleistina ne tik gaminti kvalifikuotus sertifikatus su asmens kodu, bet ir reikalauti kvalifikuotų sertifikatų su asmens kodu (...asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmens duomenų tvarkymą ir nustatančios su šiuo tvarkymu sietinus draudimus bei ribojimus, tiesiogiai ir be jokiu išlygų taikytinos Elektroninio parašo įstatymo reglamentuojamiems teisiniams santykiams, kai yra sprendžiami asmens duomenų tvarkymo klausimai, tarp jų ir asmens elektroninio parašo formavimo bei kvalifikuoto sertifikato sudarymo klausimai...).

Tuo tarpu VĮ RC, vienu metu būnant ir viešųjų Nekilnojamojo turto sandorių ir Juridinių asmenų registravimo el. paslaugų teikėju, savo komercinę sertifikavimo paslaugą pririšo prie teikiamų viešųjų el. paslaugų ir pradėjo reikalauti iš paslaugų naudotojų tik neteisėtų sertifikatų su asmens kodais.

Susidarė teisinėje valstybėje sunkiai suvokiama padėtis: tai pačiai LR teisingumo ministerijai pavaldi inspekcija draudžia asmens kodo naudojimą kvalifikuotame sertifikate, o kita, komercinę paslaugą teikianti VĮ RC, teikiant viešąsias el. Paslaugas, kaip tik reikalauja tik kvalifikuotų sertifikatų su asmens kodais! Atrodo, Aukščiausiajam teismui priėmus galutinį ir neskundžiamą sprendimą, ministerija, atsakinga už asmens duomenų apsaugos politikos formavimą valstybėje, imsis konkrečių veiksmų, kad bent jau būtų nutraukta VĮ RC neteisėta komercinė veikla. Tačiau šiandien kiekvienas gali įsitikinti priešingai, neteisėtų sertifikatų platinimas nėra nutrauktas, lyg Teismo sprendimo ir nebuvo - teikiant viešąsias el. paslaugas VĮ RC priima tik neteisėtus sertifikatus su asmens kodais.

Gali pasirodyti, kad komercinė sertifikavimo veikla yra tokia pelninga, kad ministerija kartu su VĮ RC nenori prarasti savo komercinės veiklos pajamų. Deja, apie nepavydėtinus VĮ RC komercinės sertifikavimo paslaugos finansinius rodiklius liudija Ūkio ministerijos tinklalapyje viešai skelbiami finansiniai rodikliai. Turint omeny, kad pradinės investicijos į valstybei nuostolingą VĮ RC komercinę sertifikavimo veiklą per pastarąją laikotarpį išaugo kelis kartus, vargu, ar kas nors rizikuotų prognozuoti bent jau teorišką investicijų grąžą per artimiausius 10 metų.

SSC Teisingumo ministerijai siųstų prašymų ir pasiūlymų užtikrinti elementarių civilizuotų sąlygų laikymąsi valstybinėje komercijoje skaičius jau peržengė padorumo ribas. Plačiai paplitusi pasityčiojanti atsirašinėjimo praktika (...dėkojame už pateiktus detalius pasiūlymus dėl sertifikavimo paslaugų teikimo skaidrumo didinimo ir teikiamų paslaugų kokybės gerinimo...) ir atvirai demonstruojamas interesų konfliktas nepalieka vilčių, kad į viešųjų el. paslaugų infrastruktūrą integruota ir korupcinius požymius turinti komercija pagaliau bus pažabota. Ministerijos sekretorius atvirai pripažįsta, kad Teismo sprendimas bus vykdomas, tiek, kiek tai nepakenks Švedijos bankams Swedbank ir SEB priklausančios įmonės AS Sertifitseerimiskeskus interesams. Ir ne veltui, Teisingumo ministerija puikiausiai žino, kad Lietuvoje išskirtinės sąlygos sukurtos tik dviems monopolijoms: VĮ RC ir Švedijos bankų kartu su TeliaSonera valdomai - AS Sertifitseerimiskeskus. Lygiai kaip VĮ RC, teikiant viešąsias paslaugas reikalauja neteisėtų sertifikatų, tokius pat reikalavimus kelia ir Lietuvoje tuo pačiu vardu veikiantys Švedijos bankų atstovai.

Kas gali stipriau diskredituoti valstybę, jeigu ne toks demonstratyvus ir nebaudžiamas teisinis nihilizmas?

Nėra nuostabu, šioje apgailėtinoje teisinėje aplinkoje jau pasirodo el. parašo ir kitų teisės aktų pritaikymo prie monopolijų poreikių projektai, kuriuose autoriai pateikia tų pačių Švedijos bankų pardavimo vadybininkų lengvabūdiškus samprotavimus ir leksiką kaip pagrindinę savo argumentaciją.

LR teisingumo ministerijos pateiktame įstatymo pakeitimo projekte teigiama: ...įstatymo projektas yra parengtas atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvoje sertifikavimo paslaugų teikėjai asmenims išduoda elektroninio parašo kvalifikuotus sertifikatus tik su asmens kodu (pavyzdžiui, Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras) arba tik be asmens kodo (pavyzdžiui, UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras). Todėl asmenims, priklausomai nuo elektroninio parašo naudojimo tikslo, nėra sudaryta kvalifikuoto sertifikato pasirinkimo ir naudojimo galimybė.
(www.lrs.lt...)

Kam skirta ši absurdiška informacija? Argi įstatymo pritaikymo prie komercinių interesų autoriams nėra žinoma, kad Skaitmeninio sertifikavimo centras išduoda kvalifikuotus sertifikatus be asmens kodo dėl vienos vienintelės priežasties: Lietuvoje kvalifikuoti sertifikatai su asmens kodais oficialiai pripažinti neteisėtais.

Argi įstatymo pakeitimo iniciatoriams nėra žinoma, kad Gyventojų registro tarnyba (GRT) prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduoda kvalifikuotus sertifikatus remiantis LR Asmens tapatybės kortelės įstatymu ir, skirtingai nuo ministerijos globojamos sertifikavimo veiklos nesiekia komercinių tikslų?

Kokiu tikslu ministerija pagal teisės aktus veikiančias SSC ir GRT įtraukė į vieną sąrašą kartu su teisės normas ignoruojančia, ministerijos globojama VĮ RC komercine paslauga?

Skaitmeninio sertifikavimo centras atliko išsamią pastaruoju metu pasirodžiusių teises aktų pakeitimų "iniciatyvų" analizę ir ragina LR teisingumo ministeriją parengti viešą diskusiją, kurioje būtų suteikta galimybė informuoti visuomenę apie siūlomų pakeitimų esmę ir tikslus.

Skaitmeninio sertifikavimo centras